Garbės nariai

GARBĖS NARIAI
IN MEMORIAM

Voldimaras Krasauskas.jpgVoldimaras Krasa​​uskas 1945 – 2009

Voldimaras Krasauskas komisaras inspektorius (milicijos majoras). Visą savo ilgalaikę karjerą policijoje (milicijoje) virš 30 metų jis dirbo kriminalinėje apieškoje. Baigęs Kauno m. spec. vidurinę milicijos mokyklą, pradėjęs eiliniu inspektoriumi ir dirbęs įvairiuose Kauno m. VRS, įgijo didelę patirtį ir autoritetą, ištyrė daug rezonansinių nusikaltimų. 1977 m. sulaikė ginklu besipriešinantį paieškomą nusikaltėlį Jeramičių, už ką buvo apdovanotas Raudonosios žvaigždės ordinu.​

 

Viktoras Bykovas.jpgViktor Bykov 1921 – ​​1996 

Viktor Bykov milicijos papulkininkis išdirbęs  vidaus reikalų sistemoje  43 metus ir 30 iš jų aptarnavo Kauno m. Žaliakalnio mikrorajoną. Visą savo ilgalaikę karjerą milicijoje jis dirbo krimin​alinėje paieškoje. Baigęs Kauno m. spec. vidurinę milicijos mokyklą pradėjo darbą tuometiniam Kauno m. Lenino raj. VRS (Centro PK), įgijo patirtį ir didžiulį  autoritetą tarp darbuotojų ir gyventojų. Ištyrė daug rezonansinių nusikaltimų, išugdė ne vieną kartą kriminalinės policijos darbuotojų, daug kartų skatintas ir gerbiamas kriminalinės policijos pareigūnas.

 

Ivano foto.jpgIvan Ivanov 1953-02-13 – 2012-03-16

Tarnyba Vilniaus m. milicijoje pradėjo 1974 metais. Nuo 1975 metų​​​ dirbo kriminalinės paieškos inspektoriumi​, vėliau dirbo įvairiose pareigose Vilniaus m. VRV. 1987-1996 metais dirbo dabartinio Vilniaus m. 6 PK viršininko pavaduotoju, vėliau viršininku. 1997-1998 metais dirbo Vilniaus m. VPK KP Turtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininku. 1998-2002-12-31 Vilniaus m. VPK 2 PK viršininko pavaduotojas, kriminalinės policijos skyriaus viršininkas. Nuo 2003-01-01 VRM pensininkas. 2012-03-16 po ilgos ligos mirė. Vilniaus policijos veteranai ir iki šiol dirbantys pareigūnai su pagarba atsimena Ivaną Ivanovą, tarpusavyje vadina jį „Ivan Fedotovich“.​​​

 

Borovskis.jpg​                                                                    Karp Borovskij  1924-10-13 – 1991-07-08                                                             

 Gimė Šapovka km. Zarasų rajone. Milicijos pulkininkas, buvęs ilgametis Vilniaus m. VRV Kriminalinės paieškos skyriaus viršininkas. Visą savo ilgametę karjerą milicijoje jis dirbo kriminalinėje paieškoje (beveik 40 metų), įgijo didelę patirtį ir autoritetą, išugdė ne vieną kartą kriminalinės paieškos darbuotojų ir vadovų Vilniuje. Daug kartų skatintas valstybiniais, bei žinybiniais apdovanojimais. Palaiduotas šeimos kapinėse prie Samanės ežero Zarasų rajone, vaikų neturėjo. Asociacija palaiko ryšius su K. Borovskio brolių šeimomis.​​

Sergejev.jpg

Evgenij Se​rgejev  1947-11-22 – 2001-04-11

​​​​Gimė Vokietijoje (Viunsdorfas) karininko šeimoje. Po tarnybos kariuomenėje 1967 m. iki įsidarbinimo tais pačiais metais milicijoje tapo  kriminalinės paieškos neetatiniu  padėjėju Vilniuje. Buvęs ilgametis Vilniaus m. VRV Kriminalinės paieškos skyriaus viršininko pavaduotojas. Turėjo nemažą patirtį ir didžiulį autoritetą tarp darbuotojų, ištyrė daug rezonansinių nusikaltimų, išugdė ne vieną kartą kriminalinės policijos darbuotojų, daug kartų skatintas ir gerbiamas pareigūnas. Atleistas 1991-06-10 dėl ligos jis jau kaip laisvai samdomas darbuotojas iki 1994-05-02 tęsė inspektoriaus darbą Vilniaus m. VPK kriminalinės policijos ORK sektoriuje. Palaidotas Vilniuje Liepkalnio stačiatikių (Евфроси́ниевское) kapinėse. Sūnus Vladimiras dirba Vilniaus apygardos prokuratūroje prokuroru.

V.Grazys.jpg

Vytas Gražys  1947-02-06 – 2006-04-14

​Gimė Molėtų r. Girstaitiškių kaime.  Nuo jaunystės svajojo dirbti kriminalinėje paieškoje. Po trumpo darbo Vilniuje milicijos įgaliotiniu ir Kauno spec. vidurinės milicijos mokyklos baigimo 1969 m. svajonė išsipildė – pradėjo darbą Kriminalinės paieškos poskyrio inspektoriumi. Daugiausiai laiko iš visos savo ilgalaikės karjeros milicijoje dirbo kriminalinėje paieškoje. 1988-10-12 Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė jam Nusipelniusio teisininko garbės vardą. Ilgametis Vilniaus m. VRS kriminalinės paieškos skyriaus viršininkas, PD KP kriminalinės paieškos valdybos vyresnysis komisaras. 1994-07-12 už ilgametę tarnybą, aktyvų dalyvavimą išaiškinant nusikaltimus ir ryšium su išėjimu į pensiją apdovanotas vardiniu šaunamuoju ginklu. Bet ramiai gyventi pensijoje negalėjo, 1998-2000 metais dar dirbo Pasienio policijos departamento prie VRM Operatyvinės tarnybos viršininku. Dirbdamas įgijo nemažą patirtį ir didžiulį autoritetą tarp darbuotojų, ištyrė daug rezonansinių nusikaltimų, išugdė ne vieną kartą kriminalinės policijos darbuotojų, daug kartų skatintas ir gerbiamas pareigūnas. Palaidotas Molėtų r. Balnininkų sen. Gruodžio km. kapinėse (netoli gimtųjų Girstaitiškių). Dukra Irena dirba Policijos departamente prie VRM.​

Leliokas.jpegJonas Leliokas 1938-09-16 – 2013-12-27

 Gimė Lazdijų rajono Akmenių km. 1964 m. darbą milicijoje pradėjo Vilniuje „vaikų kambario“ inspektoriumi. Milicijos pulkininkas, ilgametis Vilniaus m. VRV viršininko pavaduotojas, kuravęs kriminalinę paiešką. Visą savo ilgalaikę karjerą milicijoje jis dirbo kriminalinėje paieškoje. 1991-04-01 atleistas iš tarnybos „dėl ligos“. Turėjo didelę patirtį ir autoritetą, ištyrė daug rezonansinių nusikaltimų, išugdė ne vieną kartą kriminalinės policijos darbuotojų, daug kartų skatintas ir gerbiamas pareigūnas. Palaidotas Rokantiškių kapinėse Vilniuje. Dukra Jolanta tęsia darbą Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, sūnus Darius po ilgamečio darbo kriminalinėje policijoje neseniai tapo VRM pensininku. Sūnaus Dariaus šeimoje auga mažas Jonas Leliokas.

 

Meskauskas.jpg

Jurgis Grudzinskas – 1948-07-01 – 1980-​​07-24​​​​

Vienuolika metų Varėnos kriminalinės paieškos inspektoriumi dirbęs 32 metų Jurgis Grudzinskas buvo nužudytas 1980 metų liepos 24 dieną. Po keturių dienų jo lavonas su šautine žaizda galvoje buvo rastas Nemune ties Alytumi. Narpliojant J. Grudzinsko nužudymą buvo iškelta versija, jog principingą pareigūną galėjo nužudyti sovietmečiu siautėję kriminalinio pasaulio atstovai. Būtent J. Grudzinskas buvo pirmas Lietuvoje pareigūnas, oficialiai prašnekęs apie Kauno „daktarų“ gaują. 1979 metais apie šią grupuotę jis raštu užklausė Kauno miliciją. Tais metais J. Grudzinsko dėka buvo išardyta Varėnos rajone siautėjusi plėšikų gauja. Tarp jos narių buvo žinomas to meto krepšininkas E. Hakas. Varėnos kriminalistas nustatė, jog ši grupuotė glaudžiai susijusi su „daktarų“ gaujos vadeiva H. Da​ktaru bei kitais jo aplinkos žmonėmis. Kriminalistas intensyviai rinko duomenis apie šią Vilijampolės grupuotę. Palaiduotas Liškiavoje.​

 

 

Untitled-1.jpg

                                                             Zigmas Meškauskas – 1947-07-27 – 1982-11-29                                                 

Zigmas Meškauskas tarnybą milicijoje pradėjo 1972-siais metais. Prieš tai jis dirbo pedagoginį darbą. Tarnauti vidaus reikalų sistemoje Zigmui sekėsi puikiai: jis jautėsi esąs savo vėžėse, darė karjerą. Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais jis – Šiaulių miesto vidaus reikalų skyriaus kriminalinės paieškos inspektorius milicijos kapitonas. Tyrė įvairius nusikaltimus. Paskutinysis buvo magnetofono vagystė… Būtent dėl jos, 1982-ųjų metų lapkričio 26-osios vakare, Zigmas išsiruošė į Valančiaus gatvės 29-ąjį namą, vadinamą „piratnamiu“. Jis turėjo informacijos, kad vagystę galėjo padaryti „piratnamyje“ gyvenanti Irena Minikavičienė. Zigmas ją rado girtaujančią su penkiais sugėrovais. Kadangi aplinka pokalbiui buvo netinkama, inspektorius ją pakvietė rytojaus dieną ateiti į Vidaus reikalų skyrių. I.Minikavičienė išsigando. Baimė, kad gali būti demaskuota dėl vagystės, žaibiškai subrandino veiksmų planą. Išėjus Z.Meškauskui, ji paprašė tarp sugėrovų buvusio Antano Vitkaus milicininką nužudyti. Šis pakilo ir išėjo paskui pareigūną. Netoli „Aušros“ muziejaus esančios automobilių stovėjimo aikštelės jis smogė Z.Meškauskui kumščiu į veidą. Nuo smūgio Zigmas griuvo ant žemės. Mėgino keltis. Bet pasipylę spyriai į galvą jį vėl bloškė atgal į purvą. Vėliau medicinos ekspertai nustatė, kad Zigmui buvo suduota penkiolika smūgių. Egzekuciją nutraukė tik ryžtingas atsitiktinės praeivės šūksmas: „Chuligane, ką darai?!“ Užpuolikas liovėsi ne iš karto. Vis dar mušė gulintįjį. Po to pasilenkė, panaršė jo kišenes ir spruko. Zigmas juto, kad pakilti jėgų nėra. Šaukti – taip pat. Ranka apčiuopė akmenį. Sutelkęs paskutines jėgas, akmenį metė į „Aušros“ muziejaus filialo langą. Dūžtantys lango stiklai suteikė vilties būti išgirstam. Jis žinojo, kad muziejuje įrengta signalizacija. Jis neteko sąmonės. Atvažiavę milicijos pareigūnai rado išdaužtą „Aušros“ muziejaus langą ir ant žemės gulintį leisgyvį žmogų. Tuoj pat buvo iškviesti medikai, tuoj pat Zigmas buvo nuvežtas į ligoninę, tuoj pat operuotas. Deja… Trys paros kankinančio laukimo su maža viltimi, kurios medikai net nesuteikė ir kuri ruseno tik artimųjų širdyse. Jis išėjo taip ir neatsisveikinęs nei su žmona, nei su dvylikamečiu sūnumi, nei su kolegomis. Jam buvo 35-eri. O kolegos dirbo lyg išprotėję. Tokio įžūlumo jie dar nebuvo regėję. Kiekvieno žmogaus nužudymas yra sukrečiantis dalykas, čia gi nužudytas bendradarbis, su kuriuo vakar eita į pasalą, kuris dar prieš keletą dienų planavo savaitės darbus ir linksmai pasakojo anekdotus. Kadangi kolegos žinojo, kokius nusikaltimus pastaruoju metu tyrė Zigmas, kur jis tą vakarą išėjo, nusikaltėlius sučiupti pavyko jau kitą dieną. 26-erių metų Antaną Vitkų ir 31-erių Ireną Minikavičienę teisė Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Antanui Vitkui skirta aukščiausia, mirties, bausmė. Ji įvykdyta 1984-ųjų sausį Minske. Irena Minikavičienė laisvės neteko septyneriems metams. Pareigūnai iki šiol aplanko jo kapą.​​ Zigmas Meškauskas palaidotas ​​Ginkūnų kapinėse, ​​Šiaulių rajone. ​​ Jo sūnus – LR generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas: „Darbas kriminalinėje paieškoje jam buvo daugiau nei vien tik darbas….“

Trimailov D.J.jpg

Dmitrij Trimailov – 1949​​-04-10 -​ 1982​​-12-05  ​​​

1969 – 1971 m. tarnavo armijoje. 1972 m. spalio 1 d. įstojo mokytis į Kauno vidurinę  specialiąją milicijos mokyklą, kurią sėkmingai užbaigė 1974 m. spalio 1 d. Turėdamas milicijos leitenanto laipsnį, tarnybą tęsė Klaipėdos miesto milicijos 1-ajame  poskyryje kriminalinės paieškos inspektoriaus pareigose. 1982 m. rugpjūčio 16 d. už puikius darbo rezultatus milicijos kapitonas Dmitrij Trimailov buvo paskirtas į Klaipėdos miesto milicijos 1-ojo  poskyrio viršininko pavaduotojo pareigas. Tuo pačiu metu jis neakivaizdžiai studijavo Minsko aukštosios VRM mokyklos Vilniaus fakultete.

1982 m. gruodžio 5 d. jo gyvenimas tragiškai nutrūko Kaišiadorių geležinkelio stotyje. Pareigūno mirtis iššaukė didžiulį rezonansą ne tik tarp bendradarbių milicijoje, bet ir  tarp Klaipėdos miesto gyventojų. Nors pagal oficialią versiją mirties priežastimi buvo įvardintas nelaimingas atsitikimas, tačiau iki šiol bendradarbių tarpe egzistuoja neoficiali, su profesine veikla susijusi tyčinio nužudymo versija. Palaidotas Joniškės kapinėse Klaipėdoje.

​​

donskov.jpg

Lieva ​Donskov – 1920-09-20 – 1999-07-21

 Tarnybą VRM pradėjo 1944-08-10. 1945 m. balandžio 6 d. – 1946 m. vasario 1 d. mokėsi Kauno milicijos mokykloje. Nuo 1946 m. vasario 1 d. tarnybą tęsė Klaipėdos milicijos 2 poskyryje operatyvinio įgaliotinio pareigose, o nuo 1950 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apskrities kriminalinės paieškos skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio pareigose. 1966 m. sausio 1 d. paskirtas Klaipėdos miesto kriminalinės paieškos skyriaus viršininku, kurio pareigose ištarnavo iki 1983 metų rugsėjo 22 d., t.y. iki pat  išėjimo į pensiją. 1983 metų rugsėjo 1 d. jo tarnybos laiką sudarė 39 metai ir 21 diena.

Už nuopelnus tarnyboje net 63 kartus buvo apdovanotas ir paskatintas įvairiais pagyrimais bei padėkomis, 6 ordinais ir medaliais.

Iki šių dienų bendradarbių atmintyje jis išliko legendine asmenybe ir kriminalinės paieškos vadovo pavyzdžiu, įskiepijusiu meilę ir pasiaukojimą operatyviniam darbui, užuojautą nukentėjusiesiems. Jo vadovavimo periodu išugdyta nemažai puikių operatyvininkų, žengusių karjeros laiptais nuo eilinių pareigūnų iki padalinių vadovų. Net būdamas pensijoje pastoviai palaikė draugiškus ryšius su kriminalinės paieškos darbuotojais, negailėdamas jiems patarimų, dalindamasis savo patirtimi. Palaidotas Joniškės kapinėse Klaipėdoje.​

G​arbės nariai

​​

Nikolajus Rybalko.jpg

Nikolajus Rybalko ​​​​​

​​Gimė 1927-12-16 Ukrainoje. 1953 m. baigė Kauno milicijos mokyklą ir surišo savo gyvenimą su Lietuva. Išdirbo Vidaus reikalų sistemoje 45 metus, iš jų 36 metus kriminalinėje paieškoje nekeisdamas darbo KP krypties – tik 7-ame, vėliau 3-iame padaliniuose. Darbą baigė būdamas beveik 70 metų 1996 m. kaip laisvai samdomas jaunų šių padalinių darbuotojų parengimo instruktorius. Paruošė ir išugdė nemažai kriminalinės policijos specialistų, daug kartų skatintas. Sūnus Valerijus beveik pakartojo tėvo karjerą ir neseniai tapo VRM pensininku. ​​