Žuvę pareigūnai


Žuvusieji  vykdydami tarnybines pareigas Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai:

 

ANDREJUS CHMIELIAUSKAS

? – 1920-10-21

Žvalgybos skyriaus žvalgų punkto viršininkas. Gimė JAV. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1920 m. spalio 21 d. sušaudytas.

 

VLADAS LIACHAVIČIUS 

?- 1922-07-20

Telšių apskr. kriminalinės policijos valdininkas. Luokės valsč. Girlaukės kaime norėjo suimti plėšikus Martinkų ir Reikauską, bet šie iš pasalų jį nušovė. (Šaltinis – žurnalas „Policija” Nr. 9 (49) 1928 m. rugsėjo mėn. 35 psl.)

                                                                         

JUOZAS SMULKEVIČIUS

1899 – 1930-07-15

Šiaulių policijoje pradėjo dirbti 1927 m. Vėliau buvo paskirtas Šiaulių apygardos kriminalinės policijos 1-ojo rajono punkto vedėju. Jo policinė karjera trūko neilgai. 1930-ųjų metų liepos 15-ąją ją nutraukė nusikaltėlio kulka. „Kalniuku” vadinamame miesto rajone policininkai apsupo namą ir norėjo pagauti ten besislapstantį plėšiką. Iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo pabėgęs kalinys, teistas už plėšimus, buvo ginkluotas. Bandant jį sulaikyti, šis pasipriešino, nušovė operacijai vadovavusį J.Smulkevičių ir nusišovė pats. Į laidotuves buvo atvykęs ir pats Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Juozas Smulkevičius buvo palaidotas senosiose Šiaulių miesto kapinėse. Kiekvienais metais prieš spalio 27 d. ši vieta ypač atgyja ir pasipuošia baltomis chrizantemomis.

VYTAUTAS MAČIULAITIS

1930-05-23 – 1973-10-14

Gimė Jurbarke. Būdamas 17 metų pradėjo tarnybą milicijoje. 1951 m. baigė Kauno milicijos mokyklą. Per 24 metų tarnybos laikotarpį teko dirbti skirtingose pareigose ir miestuose – Mažeikiuose, Šakiuose, Pasvalyje, Alytuje. Pusę šio laikotarpio, 12 metų, tarnavo KSNG padaliniuose. Gyvenimo aplinkybės lėmė, kad 1967 metais su šeima persikėlė gyventi ir dirbti į Klaipėdą, kur tęsė darbą Klaipėdos miesto Vidaus reikalų valdybos budinčiu operatyviniu inspektoriumi. 1973 m. spalio 14 d., Žvejų gatvėje, Klaipėdoje, per eilinį V. Mačiulaičio budėjimą, apie 23.00 val., nežinomas asmuo pradėjo šaudyti į budėtojų dalies langus. Tik atsitiktinumo dėka buvę ten pareigūnai nenukentėjo. Milicijos kapitonas V. Mačiulaitis reagavo žaibiškai: išbėgęs į gatvę pastebėjo tolstantį įtartiną vyrą. Po Vytauto reikalavimo sustoti nepažįstamasis, nieko netaręs, iškarto šovė į pareigūną. To metu atskubėjęs pagalbon budėtojo padėjėjas Aleksas Siutilas bandė sulaikyti nusikaltėlį, su juo grūmėsi, bet net 5 šūviais buvo sunkiai sužalotas ir jis. Mirtinai sužeistas V. Mačiulaitis dar šovė į banditą, jį lengvai sužeidė, tačiau tas milicijos kapitoną nušovė ir pasišalino.
Tą pačią naktį paaiškėjo, jog šį žiaurų nusikaltimą iš chuliganiškų paskatų padarė neblaivus Klaipėdos KGB karininkas. Pabaltijo apygardos karinis tribunolas pastarąjį nuteisė mirties bausme. Po kurio laiko aukščiausioji SSSR valdžia jo pasigailėjo, nuosprendį pakeitė, paskyrė jam 15 metų nelaisvės.
Vytautas Mačiulaitis paliko žmoną ir 3 jaunus sūnus.
Du iš jų – Eugenijus ir Romualdas Mačiulaičiai, nuėjo tėvo pėdomis. Eugenijus tapo to meto kriminalinės paieškos pareigūnu, 26 metus sėkmingai tarnavo VRM sistemoje. Romualdas virš 20 metų skyrė tarnybai VRM.
Aleksas Siutilas iki pat pensijos – 2011 metų, dirbo kriminalinėje policijoje, paskutinės jo ilgalaikės pareigos – Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus komisaras. Vytautas Mačiulaitis palaidotas Klaipėdoje, Joniškės kapinėse.

 

JURGIS GRUDZINSKAS

1948-07-01 – 1980-07-24

Vienuolika metų Varėnos kriminalinės paieškos inspektoriumi dirbęs 32 metų Jurgis Grudzinskas buvo nužudytas 1980 metų liepos 24 dieną. Po keturių dienų jo lavonas su šautine žaizda galvoje buvo rastas Nemune ties Alytumi. Narpliojant J. Grudzinsko nužudymą buvo iškelta versija, jog principingą pareigūną galėjo nužudyti sovietmečiu siautėję kriminalinio pasaulio atstovai. Būtent J. Grudzinskas buvo pirmas Lietuvoje pareigūnas, oficialiai prašnekęs apie Kauno „daktarų” gaują. 1979 metais apie šią grupuotę jis raštu užklausė Kauno miliciją. Tais metais J. Grudzinsko dėka buvo išardyta Varėnos rajone siautėjusi plėšikų gauja. Tarp jos narių buvo žinomas to meto krepšininkas E. Hakas. Varėnos kriminalistas nustatė, jog ši grupuotė glaudžiai susijusi su „daktarų” gaujos vadeiva H. Daktaru bei kitais jo aplinkos žmonėmis. Kriminalistas intensyviai rinko duomenis apie šią Vilijampolės grupuotę. Palaiduotas Liškiavoje.

 

   ZIGMAS MEŠKAUSKAS

1947-07-27 – 1982-11-29

Zigmas Meškauskas tarnybą milicijoje pradėjo 1972-siais metais. Prieš tai jis dirbo pedagoginį darbą. Tarnauti vidaus reikalų sistemoje Zigmui sekėsi puikiai: jis jautėsi esąs savo vėžėse, darė karjerą. Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais jis – Šiaulių miesto vidaus reikalų skyriaus kriminalinės paieškos inspektorius milicijos kapitonas. Tyrė įvairius nusikaltimus. Paskutinysis buvo magnetofono vagystė… Būtent dėl jos, 1982-ųjų metų lapkričio 26-osios vakare, Zigmas išsiruošė į Valančiaus gatvės 29-ąjį namą, vadinamą „piratnamiu”. Jis turėjo informacijos, kad vagystę galėjo padaryti „piratnamyje” gyvenanti Irena Minikavičienė. Zigmas ją rado girtaujančią su penkiais sugėrovais. Kadangi aplinka pokalbiui buvo netinkama, inspektorius ją pakvietė rytojaus dieną ateiti į Vidaus reikalų skyrių. I.Minikavičienė išsigando. Baimė, kad gali būti demaskuota dėl vagystės, žaibiškai subrandino veiksmų planą. Išėjus Z.Meškauskui, ji paprašė tarp sugėrovų buvusio Antano Vitkaus milicininką nužudyti. Šis pakilo ir išėjo paskui pareigūną. Netoli „Aušros” muziejaus esančios automobilių stovėjimo aikštelės jis smogė Z.Meškauskui kumščiu į veidą. Nuo smūgio Zigmas griuvo ant žemės. Mėgino keltis. Bet pasipylę spyriai į galvą jį vėl bloškė atgal į purvą. Vėliau medicinos ekspertai nustatė, kad Zigmui buvo suduota penkiolika smūgių. Egzekuciją nutraukė tik ryžtingas atsitiktinės praeivės šūksmas: „Chuligane, ką darai?!” Užpuolikas liovėsi ne iš karto. Vis dar mušė gulintįjį. Po to pasilenkė, panaršė jo kišenes ir spruko. Zigmas juto, kad pakilti jėgų nėra. Šaukti – taip pat. Ranka apčiuopė akmenį. Sutelkęs paskutines jėgas, akmenį metė į „Aušros” muziejaus filialo langą. Dūžtantys lango stiklai suteikė vilties būti išgirstam. Jis žinojo, kad muziejuje įrengta signalizacija. Jis neteko sąmonės. Atvažiavę milicijos pareigūnai rado išdaužtą „Aušros” muziejaus langą ir ant žemės gulintį leisgyvį žmogų. Tuoj pat buvo iškviesti medikai, tuoj pat Zigmas buvo nuvežtas į ligoninę, tuoj pat operuotas. Deja… Trys paros kankinančio laukimo su maža viltimi, kurios medikai net nesuteikė ir kuri ruseno tik artimųjų širdyse. Jis išėjo taip ir neatsisveikinęs nei su žmona, nei su dvylikamečiu sūnumi, nei su kolegomis. Jam buvo 35-eri. O kolegos dirbo lyg išprotėję. Tokio įžūlumo jie dar nebuvo regėję. Kiekvieno žmogaus nužudymas yra sukrečiantis dalykas, čia gi nužudytas bendradarbis, su kuriuo vakar eita į pasalą, kuris dar prieš keletą dienų planavo savaitės darbus ir linksmai pasakojo anekdotus. Kadangi kolegos žinojo, kokius nusikaltimus pastaruoju metu tyrė Zigmas, kur jis tą vakarą išėjo, nusikaltėlius sučiupti pavyko jau kitą dieną. 26-erių metų Antaną Vitkų ir 31-erių Ireną Minikavičienę teisė Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Antanui Vitkui skirta aukščiausia, mirties, bausmė. Ji įvykdyta 1984-ųjų sausį Minske. Irena Minikavičienė laisvės neteko septyneriems metams. Pareigūnai iki šiol aplanko jo kapą. Zigmas Meškauskas palaidotas Ginkūnų kapinėse, Šiaulių rajone.  Jo sūnus – LR generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas: „Darbas kriminalinėje paieškoje jam buvo daugiau nei vien tik darbas….”

 

DMITRIJ TRIMAILOV

1949-04-10 – 1982-12-05

1969 – 1971 m. tarnavo armijoje. 1972 m. spalio 1 d. įstojo mokytis į Kauno vidurinę  specialiąją milicijos mokyklą, kurią sėkmingai užbaigė 1974 m. spalio 1 d. Turėdamas milicijos leitenanto laipsnį, tarnybą tęsė Klaipėdos miesto milicijos 1-ajame  poskyryje kriminalinės paieškos inspektoriaus pareigose. 1982 m. rugpjūčio 16 d. už puikius darbo rezultatus milicijos kapitonas Dmitrij Trimailov buvo paskirtas į Klaipėdos miesto milicijos 1-ojo  poskyrio viršininko pavaduotojo pareigas. Tuo pačiu metu jis neakivaizdžiai studijavo Minsko aukštosios VRM mokyklos Vilniaus fakultete.

1982 m. gruodžio 5 d. jo gyvenimas tragiškai nutrūko Kaišiadorių geležinkelio stotyje. Pareigūno mirtis iššaukė didžiulį rezonansą ne tik tarp bendradarbių milicijoje, bet ir  tarp Klaipėdos miesto gyventojų. Nors pagal oficialią versiją mirties priežastimi buvo įvardintas nelaimingas atsitikimas, tačiau iki šiol bendradarbių tarpe egzistuoja neoficiali, su profesine veikla susijusi tyčinio nužudymo versija. Palaidotas Joniškės kapinėse Klaipėdoje.

 

JONAS DAČKAUSKAS 

1950-03-17 – 1995-10-27

Plungės r. policijos komisariato kriminalinės policijos vyresnysis inspektorius gimė Akmenės r. Kalniškių k. Nuo 1971 m. vasario mėnesio pradėjo dirbti Akmenės r. vidaus reikalų skyriaus milicininku vairuotoju. Nuo 1975 m. spalio 1 d. paskirtas Akmenės r. vidaus reikalų skyriaus apylinkės įgaliotiniu. Vėliau dirbo Akmenės r. vidaus reikalų skyriaus Kriminalinės paieškos poskyrio viršininko pavaduotoju, to paties skyriaus inspektoriumi, budinčiuoju, vyresniuoju inspektoriumi budinčiuoju. Nuo 1991 m. gruodžio 1 d. pradėjo dirbti Plungės r. policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus profilaktikos poskyrio nepilnamečių reikalų inspekcijos inspektoriumi. 1995 m. spalio 3 d. sulaikant pavojingus nusikaltėlius, Mažeikių r. Sugaudžių k. buvo sunkiai sužeistas ir po 24 dienų mirė Kauno m. ligoninėje. Paliko žmoną Ireną ir sūnų Darių, dukras Vygintą ir Jurgitą. Palaidotas Plungės r. Jovaišiškių kapinėse.  Po šio pareigūno žūties pagerbdami jo atminimą kolegos įsteigė J. Dačkausko taurę sporto varžybų tarp policininkų laimėtojams.

 

SAULIUS GRIKŠAS 

1974-10-05 – 2000-03-03

Klaipėdos r. policijos komisariato kriminalinės policijos Kriminalinių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresnysis inspektorius Gimė Klaipėdos r. Vėžaičių k. 1995 m. pradėjo dirbti Klaipėdos r. policijos komisariato kriminalinės policijos Kriminalinės paieškos skyriaus jaunesniuoju inspektoriumi. S.Grikšas važiavo į Klaipėdos Dovilų k. patikrinti, ar šio kaimo gyventojas laikosi teismo nustatytų laisvės apribojimų. Pasukus Dovilų k. link, sniegu padengtame kelyje jo vairuojama mašina ėmė slidinėti ir rėžėsi į pakelės medį keli šimtai metrų nuo policijos komisariato pastato. S.Grikšas po valandos ligoninėje mirė. Paliko žmoną Eriką, dukrą Salomėją, sūnų Julių. Palaidotas Gargždų m. kapinėse.

 

LAIMIS ZAKARKA 

1977-05-10 – 2009-01-07

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Laimis Zakarka tarnybą vidaus tarnyboje pradėjo 1996 metų vasario 1 dieną. Nuo 1997 m. vasario 21 d. dirbo Utenos raj. policijos komisariato Apsaugos policijos skyriuje policininku. Nuo 2000 m. lapkričio 1 d. paskirtas Vilniaus miesto 1-ojo PK kriminalinės policijos Kriminalinių nusikaltimų tyrimo skyriaus jaunesniuoju inspektoriumi, vėliau – inspektoriumi. 2005 m. sausio 17 d. paskirtas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus Operatyvinio poskyrio tyrėju, nuo 2006 m. birželio 1 d. – vyresniuoju tyrėju.   2008 m. sausio 16 d. Laimis Zakarka paskirtas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju. 2009 m. sausio 7 d., vykdydamas tarnybines pareigas, tragiškai žuvo eismo įvykyje. Paliko žmoną, sūnų ir dukrą. Lietuvos policijos generalinis komisaras už pavyzdingą tarnybą apdovanojo Laimį Zakarką (po mirties) aukščiausiu policijos pasižymėjimo ženklu „Angelo sargo žvaigždė”.

 

ŽILVINAS BERŽANSKAS 

1976-02-20 – 2009-01-07

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Žilvinas Beržanskas tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1994 metų spalio 10 dieną. 1996 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskirtas Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato Kriminalinės paieškos skyriaus jaunesniuoju inspektoriumi. Nuo 1998 m. spalio iki 2002 m. balandžio mėnesio Žilvinas Beržanskas atliko tarnybą Valstybės sienos apsaugos tarnybos operatyviniuose padaliniuose. Nuo 2002 m. balandžio 12 d. paskirtas Vilniaus miesto 2-ojo PK Kriminalinių nusikaltimų tyrimo skyriaus inspektoriumi, nuo 2006 metų sausio 16 dienos – vyresniuoju tyrėju. 2008 metų gruodžio 30 dieną buvo paskirtas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju. 2009 m. sausio 7 d., vykdydamas tarnybines pareigas, tragiškai žuvo eismo įvykyje.  Paliko žmoną ir dvi dukras. Lietuvos policijos generalinis komisaras už pavyzdingą tarnybą apdovanojo Žilviną Beržanską (po mirties) aukščiausiu policijos pasižymėjimo ženklu „Angelo sargo žvaigždė”.