Su daugybe įspūdžių – ir šiek tiek slogesnių dėl istorijos svorio, bet kartu kupini nuoširdžios nuostabos – šį antradienį, kovo 17 d., grįžome namo. Mūsų grupė, kartu su šeimos nariais ir svečiais, aplankė Šeduvoje esantį „Dingusio štetlo“ muziejų, kuris, drąsiai galime sakyti, yra pasaulinio lygio.
Balto granito sienos – tiek išorėje, tiek viduje – tarsi tylus pagarbus linktelėjimas žuvusioms sieloms ir jų šviesiam atminimui. Pastatas palieka stiprų įspūdį, o tvarkinga aplinka, beržų alėja, senos žydų kapinės ir parkas sustiprina bendrą vietos dvasią.
Ekspozicija gyva ir įtraukianti: čia susipina nuotraukos, dokumentai, autentiški daiktai ir modernūs sprendimai – nuo istorinių garso įrašų bei liudininkų pasakojimų iki trumpų filmų ir net kvapų, leidžiančių dar giliau pajusti praeitį.
Planuojant apsilankymą verta skirti daugiau laiko – ekspozicijos nuolat keičia viena kitą, o smalsumas tik auga. Laikas čia tiesiog nepastebimai ištirpsta.
Ekskursiją užbaigėme jaukiai – pavalgėme Šeduvos malūno restorane, mėgaudamiesi gera kompanija.
